žiogas

1 žiógas sm. (3) KBII54, KI636, K, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, (1) FrnW, žiõgas (4) KŽ, LKAI625(Dkš, Prl, Lš, Mrc, Rud, Šč); SD102, Q264, H, H185, R, R183, MŽ, MŽ243, R¹181, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL60 1. zool. šoklus tiesiasparnių būrio vabzdys (Tettigonia): Žiogas čirškia SD33. Žiogas žaliasai (T. viridissima) E(Kp). Žiogai čirškia betrindami vieną antsparnį į kitą S.Mast. Žiógas žolėn grajina DrskŽ. Pievon šokinėja žiogẽliai Pns. Vasarą tik paklausyk – visa pieva vienais žiogaĩs čirškia Sv. Prapuolė pievos žiogaĩ, o būdavo kiek jų iš po dalgės šokinėja Skp. O jeigu žiogaĩ gieda kame aukštai medė[je], žinok, ka būs lytus Sd. Žiogas, pasilipęs aukštai ant ąžuolo šakų, pradėjo savo giesmę giedoti, be kokio parstojimo dideliai čirkšti džerr džerr, džirr PP43. Giedra diena bus, ba žiogaĩ pievelėj labai čirkšt pradėjo Dgč. Tai žiogai, pasislėpę žolynuose, groja savo mažais, žmogaus akiai neregimais, smuikais P.Cvir. Ant didžiojo žiogo liuob gaudyti šapalus Mžk. Karpakandis vadinom žiógą šitą Vdn. Žiógas pakramto tą karpą, ir pranyksta Aln. Jeigu karpa yra, tai žiógas išės Gdr. Tie žali dideliai žiogaĩ karpas nugydo Mžš. Didelį žiógą pagauni, tai prašai: žiógai žiógai, nukąsk man karpą Svn. Žiogiùkas, žiogáitis, žiogeliùkas, žiogelýtis NdŽ. Žiógai žiógai, duok vaistų, jei neduosi, užmušiu Bsg. Žióge žióge, duok deguto, jei neduosi, sprandą suksiu Sd. Žióge žióge, duok deguto, ka neduosi, suksiu uostą (dial. ūstą) kai kopūstą Vdk. Žiõge žiõge, duok taboko, jei neduosi, suksiu galvą, mesiu į karklyną K.Būg(Slnt). Žióge žióge, duok medaus, jei neduosi, nudaušu Štk. Ei jūs žiogeliai, raibiejie paukšteliai, paklausykit manęs jauno ben šį vakarėlį KlvD155. [Šv. Franciškų] žiógu nakties praminė, jog kaip žiógai lauke giest be paliaubos, ik kolei saulė žiba, teip vėl jisai ižtisą naktį V[iešpačiui] Dievui giest DP620. ^ Kojos kai žiógo Antš. Sušalai kaip žiógas žiemą Pln. Tamsta žiopsai kaip pernykštis žiogas B.Sruog. Kitą kartą svirpliai buvo tokie, giedojo kaip žiogaĩ Tl. Vaikai, paikai, vanagai, šokiat, grokiat kaip žiogai LTR(Dr). [Vaikai] eina kap žiogaĩ stogais Plv. Po balius šoko [dvarponiai] kaip tie žiogaĩ, i nusišoko Krš. Šokinėdavo jie (gyvuliai) į viršų kaip kokie dideli žiogai J.Ap. Išsižiojęs kai rugienos žiógas An. Paršas mažas kaip žiogáitis J. Nusilakstęs, liesas kaip žiógas Krš. Tas vaikas kaip žiogiùkas (menkas) Snt. Žiogas žioguo akių neišplėš LTR(Akm). Žiogas treigys, kupros glėbys (ratelis) Krkn. 2. scom. Smn apie silpną, menką žmogų: Ak tu, žióge, ką tu padarysi Pln. Toks žiógas, o kimba pryš kaip pasiutęs Trk. Rods, nėra kam, žiógas, o kiek vaikų pritaisė Krš. ^ Ką žiógas galì priš dramblį daryti? Kin. 3. scom. DŽ, NdŽ, Ėr apie neišmanėlį: Argi anas ką supranta šitas žiógas, ir tu jo klausai Dgl. Ką gi tu, žiógai, išmanai Jnšk. Toks žiógas bernas, kad nėr kur dėt Ds. Ak, man šito žiógo iškada Ktk. 4. SD¹59, R, R202, MŽ, NdŽ skėrys: Šitai tada aš rytoje žiogus duosiu ateiti (viršuje būti) po visus kraštus, idant anys žemę apdengtų BB2Moz10,4. [Šv. Jonas] berniškėje nuejo girion, kur stebuklingą ir aštrą gyvatą gyveno n[e]ėsdamas nieko, tiektai žiógus o kartų medų girios DP462. Yra šim mete tokia neaprašomai didė daugybė žiogų atsiradusi, kaip tai iki šiol po visam negirdėta Kel1879,126. Lekiantiejie žiogai, kurie visur, kur jie kokį kampą užpuola, vislab, kas tikt žaliuoja, nuėda ir žemę po visam pliką padaro Kel1877,129. ^ Ir šiteipo nuejo su visu kariu, vežimais, raitais ir strielčiais, kurie visą žemę apdengė kaip žiogai BBJdt2,11. 5. SD¹166, NdŽ, Lc svirplys: Tę kur už pečiaus jau žiõgas grajina Lš. | O galvoj tai atrodo, kad visoki žiogẽliai čir čir čir (sklerozė) Pjv. 6. žr. 1 žiogelis 2: Kitąkart kiteip nežinojo, kaip žiógas, o daba mes vadinam „grapkė“, „spilga“ Vž. Pardavėjos, a neturat žiogų̃? End. 7. (germ.?) DŽ, NdŽ medinis stovas, ožys: Koks čia pjovimas be žiogų̃ Gs. Dėkimės ant žiógo, nereiks tep lenktis Gs. 8. DŽ, NdŽ kraigo galo pagražinimas, žirgelis: Didelis kluonas siekė žemę savo rudu šiaudų stogu, ant kurio riogsojo žiogai A.Vaičiul. 9. DŽ, NdŽ lempos kepurėlė, pro kurią eina liepsna: Gal žiogas negerai uždėtas, kad lempa rūksta Kp. 10. pašiūrę remiantis stulpas: Kitais metais jiej pasistatė jau tokius žiógus, užsidėj[o] stogą, kad būt kur pašarai susidėt Rdm.

◊ žiógą gíedinti Krt šlapintis (apie vyrus).